didysis gyvenimo šuoli, tu jau čia?

IMG-20130627-00253praeitame įraše svarsčiau, jog galbūt šis, daugiau nei pusmetį trukęs, mano poilsis tebuvo pasiruošimas didžiajam gyvenimo šuoliui. taigi, dabar mąstau, ar atvykimas į didžiąją britaniją galėtų būti laikomas kaip tik tuo šuoliu?
aš čia jau dvi savaites. nusileidau lutono oro uoste birželio 26 d 00:35, anglijos laiku. manęs jau laukė sesė su savo drauge lize. sėdome į automobilį ir lizė mus parvežė į mano sesės namus reading’e. pirmos naktys svetimoj šaly, svetimuose namuose ir svetimoj lovoj buvo šiek tiek nejaukios, tačiau laikui bėgant apsipratau ir dabar jaučiuosi visai neblogai. pakolkas gyvenu pas sesę, bet iki rugpjūčio planuoju susirasti savo būstą. :>

523037_3265368451650_1234746400_nšiek tiek apie skrydį. tai buvo pirmas mano skrydis lėktuvu, tad be abejo, šiek tiek jaudinausi. ne dėl pačio skrydžio, o dėl to, kad pamiršiu reikiamus dokumentus ar, kad lagaminai svers per daug, ar, kad įlipsiu ne į tą lėktuvą.. na, bet nei viena iš šių baimių nepasitvirtino. :) tik va, apsižioplinau ir apsivilkau džinsus su kniedėm.. daug kniedžių.. tai labai smagu buvo lakstyti pro pypsinčius vartus keletą kartų.  jau maniau, kad lieps nusivilti kelnes, bet apsaugoje dirbantys dėdės bei tetos buvo supratingi ir praleido. :)
o šiaip tai, mane labai nustebino keleiviai. ne visi, aišku. bet.. žinot, viena yra perskaityti ir išgirsti, bet visai kas kita pačiai pamatyti ir sudalyvauti procese.. tai, tiesą sakant, netikėjau, kad iš lietuvos šitiek kaimiečių skraido lėktuvais.. visi grūdasi, braunasi, puola lyg tame lėktuve kas nemokamai auksą dalintų. nuo oro uosto iki lėktuvo, mamos skuodė kaip padegtos, iš paskos tempdamos savo mažamečius vaikus, ar vežimėlius su kūdikiais.. nors įlipusi į lėktuvą užsiėmiau pirmą pasitaikusią laisvą kėdę, kad tik kuo mažiau reiktų kontaktuoti su bendrakeleiviais, vis tiek neišvengiau kelių niuksų į šoną – lietuvaičiai lenktyniavo net ir čia. lėktuvui pakilus, prasidėjo čipsų bei kitokių užkandžių traukimas iš krepšių, pakuočių traškinimas bei čepsėjimas. vieną akimirką suabejojau ar tikrai esu lėktuve.. gal visgi sėdžiu forum cinemas salėje? na, ir šią puikią, dviejų valandų, skrydžio ceremoniją vainikavo garsūs aplodismentai.. “bravo. bravo. pagaliau viskas baigėsi”, – pamaniau, tačiau iškart teko nusivilti, nes dar net nespėjus lėktuvui sustoti, visi suskubo šokti iš kėdžių ir iš lentynų ėmė traukti savo lagaminus. COME ON, chebra. dar bent 10 min iki durų atidarymo, o jūs jau su tais savo lagaminais žmonėms virš galvų plaikstotės! na, ir tada vėl grūdimasis, stumdymasis..

žinot, aš visada itin stipriai jaučiu gėdos jausmą už kitus. tiek žiūrint kvailus realybės šou, tiek šiaip stebint visokias nesąmones. šįkart nebuvo išimtis. man buvo gėda prieš aptarnaujantį personalą, kuris vis nesustojo krizenti.

o anglijoj gražu. ir šilta. per šias dvi savaites lijo vos kelias dienas, o temperatūra siekia 24-28 laipsnius! na, o apie darbo paieškas bei kitus įspūdžius daugiau parašysiu kitą dieną.
IMG_8651b
o šiaip tai norėčiau sėsti į mašiną ir važiuoti. kur nors. į bet kur. vis dar.
destiny’s child – say my name (cyril hahn remix)

Tagged , , , , , , , , , , , , , , , ,

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: