visko po truputį

vėl naktis ir man vėl norisi rašyti. tokiomis akimirkomis visada prisimenu šią sindikato dainą.

kadaise skaičiau straipsnį, kuriame buvo paaiškinta kodėl mes dažniausiai užsiimame kūrybine veikla naktį – ogi todėl, kad tada esame pavargę ir daugiau-mažiau išsijungia racionalus mąstymas. naktimis tampame emocionalesni, labiau linkę išsikalbėti. ogi ir išdavysčių padaugėja naktį, nes norisi meilės, šilumos bei artumo. kada gi gaunate daugiausiai booty call žinučių/skambučių jei ne tamsiuoju paros metu?? ;)

ANYWAY, žiauriai ilgai nerašiau, net ir nauji metai atidundėjo, kaip jums sekasi su naujametiniais pažadais?? pavyko juos išlaikyti?? aš niekada niekada nesikėliau sau jokių pažadų ar tikslų naujiems metams, ar bent jau nepamenu, kad būčiau tai dariusi.. kažkaip man labiau patinka pasirinkti random datą – metų vidury ar mėnesio gale ir norėjau sakyt, jog tikrai ne pirmadienį, bet prisiminiau, jog būtent pirmadienį pradėjau savo kelionę į gym’ą. bet ten tikriausiai buvo išimtis, nes kitaip dėl darbo nepavyko suderinti – tikriausiai, jau net nepamenu!!

bet kuriuo atveju, man patinka tiesiog čia ir dabar imti ir pradėti ką nors keisti savo gyvenime, jei tik taip sugalvojau. žinoma, kartais pradžia nusitempia, nes visų pirma tenka idėją subrandinti galvoje, ar jai pasiruošti, bet man nepatinka laukti pirmadienio, ar kito mėnesio pradžios, kad galėčiau ką nors pradėti. tikriausiai dėl to, iš dalies, mėgstu savo darbą – mano darbe savaitė prasideda KETVIRTADIENĮ. t.y. visus dokumentus tenka tvarkyti trečiadieniais, o laisvadieniai parenkami taip, kad būtų du nuo ketvirtadienio iki trečiadienio, tai pvz šią savaitę taip puikiai viskas susidėliojo, jog turiu KETURIAS išeigines (+1 už tai, jog teko į darbą eiti per savo laisvadienį). bet yra buvę ir taip, jog, dėl tos pačios priežasties, teko dirbti šešias dienas iš eilės. atpratau aš jau ir nuo penkių darbo dienų iš eilės – įprastai visada turiu pirmadienius ir ketvirtadienius laisvus – nes taip susidėliojau savo sesijas sporto salėje.

aha, pradėjau normaliai sportuoti. netgi samdau trenerį, kad mane prižiūrėtų ir neleistų pasiduoti. tarp kitko, mano nuojauta yra stebuklinga – išsirinkau tobuliausią trenerį sau. pamenu, jog dar pačioj pradžioj pasakiau jam savo tikslą ir jis toks “aha, aš tą patį tau buvau sugalvojęs”. tada jam parodžiau savo dievaitę:

ir nuo to laiko viskas įgavo pagreitį – jis mane supažindino su štangomis ir man daugiau nieko nebereikėjo. žinoma, dabar atsirado daugiau tikslų, tačiau mes abu daugiau-mažiau vienodai žiūrim į sportą ir vienodai esame tuo užsidegę. jis visada žino, kada dar reikia mane stumtelti, o kada ok yra sustoti. ir aš visada jaučiu, kad jis tiki manimi ir tai mane verčia stumtis į priekį. plius ir mano ambicijos neleidžia pasiduoti.

kad ir šiandien, dariau atbulus įtūpstus ant suoliuko (ar whatever jie vadinami) su svoriais. pradėjau su 6 kg kiekvienoje rankoje ir po 10 kartų kiekvienai kojai. na, tiksliau ten buvo dviejų pratimų setas – įtūpstai, o po to iškart prisitraukimai. ir taip tris kartus. pirmą kartą įtūpstus dariau su 6 kg, tačiau buvau atsinešus ir 8 kg (tačiau tikrai nemaniau, kad juos naudosiu!), na ir atėjus antram kartui, treneris pažiūrėjo į 8 kg svorius, į mane, į 6 kg svorius ir, na, suprask, jog klausia kuriuos rinksiuosi. ir dar pridėjo: “okay, jei renkiesi 8 kg, darysi 6 kartus, jei 6 kg – 10 kartų.” mano išdidumas ir užsispyrimas griebėsi 8 kg. na ir ką? ogi tai, jog nebuvo taip nepaprastai sunku. ir padariau 2 setus su 8 kg po aštuonis kartus. na, bet visą tai rašau ne tam, kad pasipuikuočiau jums, o tam, kad suprastumėt, kaip naudinga kartais turėti trenerį ar žmogų, kuris motyvuotų, prižiūrėtų ir jumyse atrastų jėgų ir tikėjimo savimi.
tas pats ir su prisitraukimais ar pritūpimais. nepadarau dar savarankiškai pati prisitraukimų, bet treneris jaučia, kada laikas sumažinti svorį (šiame prietaise, mažinant svorį būna sunkiau prisitraukti) ar kada padidinti. ir man tai yra žiauriai cool – pasitikiu juo 100% ir kaskart su nekantrumu laukiu kitos sesijos, nors po jos kaskart keliai linksta (ir ech, net ne dėl to, jog jis man kritęs į akį).

o čia viena tų dainų, kuri groja penktadieniais per abs klasę. šiandien ją perklausiau gal šimtą kartų – tooookia graži.. įkeliu audio versija, nes kokybė geresnė, bet siūlau pažiūrėti ir LIVE įrašus.

biffy clyro – different people:

Tagged , , , ,

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: